išpalakščiuoti

išpalakščiúoti intr. J; BsO149, LTR(Gl) iškaisti, išrausti (apie veidą): Matyt, kad nesveikuoja, – burna tik išpalakščiãvus (vietomis išbalusi, vietomis pamėlynavusi) Gs. Žalios rūtelės išgarbiniavo, mergelės veideliai išpalakščiavo JD910. O da n'išgėriau nė sklėnyčėlės, išpalakščiavo mano veideliai JV671. \ palakščiuoti; išpalakščiuoti